Rugpjūčio vidurys. Dienos jau trumpėja ir voratinklių tinklai vis plačiau apraizgo pievas bei miškus. Vis dažnesni rūkai rytmečiais. Kombainai jau nukūlė paskutinį javų grūdą, bitės į avilius sunešė saldų medų. Soduose sunoko obuoliai, daržuose užderėjo įvairiaspalvės daržovės.
Žolinės - tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šią dieną atrinkome gražiausias laukų ir darželių gėleles, kvapnias vaistažoles. Šiai šventei pasirūpinome duona ir medumi, iš šviežio derliaus pasigaminome kvapnios žolelių arbatos.
Pasiruošę gausiai susirinkome Žolinių švęsti. Visi kartu, ragavome pačių užaugintų daržovių – pomidorų, agurkų, dalinomės obuoliais, duona bei kitais vasaros skanumynais. Gerdami kvapnią arbatą, dėkojome žemei už derlių ir grožį. Popietės pabaigoje vieni kitus pakvietėme pasigrožėti savo gamintais paveikslais – sukurtais iš žolynų, augalų bei gėlių žiedų.
Puiki buvo šventė, apšviesta saulės spinduliais, apvainikuota aplinkinių dėmesiu bei gerumu.
