Laikas šių metų rožinį jau sukalbėjo iki pabaigos...
Po mėnesį - lyg karoliuką - atiduodamas į mūsų delnus.
Gerai, kad ne visi darbai, ne visos viltys išsipildžiusios,
Vadinasi, - dar vieną metų rožinį kalbėsime.
Tik būkim kantrūs,
Kai lauksime išsipildymo trapios aušros,
Kai brausimės į šviesą per dygius brūzgynus,
Kai šauksimė pro rūką - lyg išganymo - šviesos...
Kalbėkim naują Rožinį ir būkime nuoširdūs.
Gruodžio 24 dieną išgyvendami mums brangių žmonių artumą, dalydamiesi su jais jautrumu, jaukumu ir žmogiškąja šiluma, susėdę prie bičiulystės ir susitaikymo stalo, laužydami kalėdaitį, linkėjome vieni kitiems ramybės, susitaikymo, sveikatos ir santarvės.
