Tremty užaugo didvyriai, poetai,
Tremty užmigo širdys amžinai.
Tremty pražydo kankinių vainikas,
Krauju aplaistyti kapai.
Dainuok, širdie, dainuok ir nesustok,
Mylėk gyvenimą, mylėk, meldžiu.
Paglostys vėjas tavo plaukus,
Juk kankinio kely buvai ir tu...
Birželio 14, Gedulo ir vilties dieną, susirinkome prisiminti tuos, kurie buvo nekaltai ištremti, nukentėjo, žuvo Sibiro lageriuose. Minėjimą pradėjome daina, skaitėme tremtinių eiles, skaudžius ir sunkius išgyvenimo prisiminimus, istoriją, kurios pasekmes išgyvename nuolat, sutikdami šią dieną. Žuvusiuosius pagerbėme tylos minute. Savo prisiminimais apie artimųjų tremtį pasidalino globos namų gyventojai Daina Šimkuvienė ir Arūnas Kalašinskas. Apie tautos laisvės kainą, dabarties sąžiningų ir prasmingų darbų reikšmę Lietuvai, kalbėjo globos namų direktorius Kęstutis Jakelis.
