Žvelgiant pro langą, širdį užlieja ramuma ir švelnumas. Taip gražu ir balta aplinkui. Bet kodėl neramu? Kyla jaudulys, truputis nerimastingumo... Galbūt, tai dėl to, kad spustelėjęs šaltukas ir ganėtinai slidus kelias gali sutrukdyti suplanuotam susitikimui su artimaisiais? Tikrai ne - jau nuo prasidėjusios gražios žiemiškos dienos ryto, Globos namuose pradėjo rinktis svečiai, o mūsų, čia gyvenantiems paslaugų gavėjams patys brangiausi ir artimiausi žmonės: tėvai, seneliai, giminaičiai, vaikai, anūkai ir seniai bematyti pažįstami bei kaimynai.
Susitikimas su artimaisiais, artimas kontaktas, apsikabinimas bei nuoširdus pokalbis pradžiugino ne vieną esantį ir gyvenantį globos namuose. Džiaugėsi ir mūsų, darbuotojų, širdys, kad susitikimas įvyko, susitiko artimieji, o mes galėjome pabendrauti apie mums svarbius ir aktualius, gyvenimiškus klausimus.
Šio susitikimo metu ne tik pasikalbėjome irpristatėme vizualizuotą medžiagą apie Globos namus, mūsų veiklas, teikiamas paslaugas, metinį veiklos planą, projektus, bet ir balsavimo būdu išrinkome kandidatus į Gyventojų artimųjų tarybą.
Džiugu, kad artimieji vertina mūsų darbą, patiki mūsų globai pačius brangiausius ir artimiausius savo žmones, o mes jiems galime tik padėkoti už tai ir atsakyti kunigo Beno Lyrio žodžiais: „Kad pasiektum kalnų viršūnes, reikia bent vieno žmogaus, kuris eina kartu ir tiki Tavo kelione.“
Ačiū už Tikėjimą ir pasitikėjimą...
