Vis dažniau prisimenu, Tėveli, Tavo artumą ir šilumą. Dažnai susijaudinu ir pravirkstu. Sublizgusi akių kamputyje ašara užlieja mano sąžinę Tavo meilės ir ilgesio vandenynu. Skęstu prisiminimuose, kurie nuneša mane tarsi laivą prie mūsų saulėtųjų horizontų...
Gegužės 31 dieną minėdami Tėvo dieną šiuos žodžius skyrėme tėvams, kurie dar yra gyvi ir išėjusiems anapilin. Renginio metu ne tik skaitėme eiles, bet dovanojome muziką, šokį, šypsenas ir šiltus apkabinimus. Minėjimo pabaigoje, kaip ir kasmet, jau tapus gražia, tęstine tradicija, sodinome medelį.
