MELDŽIUOSI!
Šiandien meldžiuosi už išėjusius...
Už tuos, kurių jau namuose nebus.
Kurie - dar pasakyt kažko nespėjo,
Paliko šeimą, mylinčius draugus.
Ir už tuos, kurių jau nesutinkam,
Neprasilenkiame gyvenimo keliu.
Tą tuštumą maldom užpildom
Ir šiluma žvakelių uždegtų
O vaškas tirpsta ašaromis virtęs...
Beprasmiai žodžiai tyloje suduš.
O Dieve, būk jiems gailestingas,
Atverk ramybės, paslapties vartus...
Už tuos, kurių gyvenimas trapus.
Te lapkričio žvaigždelės krintančios -
Ne liūdesį, o džiaugsmą neša į namus.
Lapkričio 1 dieną prisiminėme mums brangius žmones - artimuosius, pažįstamus, draugus. Ant kapų nuėję uždegėmę žvakeles, susikaupę, būdami tyloje ir rimtyje meldėmės.
