Helovino užuomazgos užgimė keltų žemėse dar iki krikščionybės atėjimo. Pradžioje tai buvo kalendorinė žemdirbystės šventė, kurios išvakarėse buvo šėlstama. Vėlesniais laikais į šventę integravosi ir mirusiųjų pagerbimas, kuris Helovino metu atsirado į keltų žemes atsikėlus katalikų vienuoliams.
Pats Helovino pavadinimas yra krikščioniškos kilmės, kuris kyla iš anglų kalbos ir reiškia „Visų šventųjų išvakarės“. Sukrikščioninus šventę, išryškėja pirmieji dabartinio Helovino bruožai. XVI a. atsiranda tradicija prašyti saldainių, o persirengimo pabaisomis tradicija susiformuoja XIX ir XX amžių sandūroje.
Ir mes, visi norintieji, galėjome trumpam įsikūnyti į Helovino personažus, pokštauti, vaišintis saldainiais ir įsiamžinti nuotraukose.
