Spalio 31-ąją daugelyje šalių yra švenčiamas Helovinas. Vis labiau ši šventė populiarėja ir Lietuvoje. Helovino ištakos - pagoniška keltų šventė, reiškianti vasaros ir derlingo sezono pabaigą bei žiemos pradžią.
Spalio paskutinėmis dienomis nutarėme paminėti mums netradicinę Helovino šventę. Yprastai tai susikaupimo laikas, kai visi ramiai laukiame Lapkričio 1 – osios – visų Šventųjų dienos. Tačiau šiemet norime švęsti kuo daugiau įvairesnių ir įdomesnių švenčių, kurios nuteiktų pozityvioms mintims ir leistų nors akimirkai susiburti drauge.
Didelį džiaugsmą jautėme ruošdamiesi "baisiausiai" metų dienai, kviečiančiai atitrūkti nuo kasdienybės ir tapti Helovino šventės dalimi. Bet kokia šventė — dar viena priežastis pasisemti nepamirštamų emocijų ir smagiai praleisti laiką su artimiausiais. O tokia veikla kaip moliūgo drožyba tikrai patiko ir pritraukė ne vieną iš mūsų.
Pagrindiniu šventės simboliu laikomas "Džeko šviestuvas". Tai moliūgas, kuriame išraižytas besišypsantis ar grėsmingas vaiduoklio veidas, o viduje uždegama žvakė. Šie žibintai naudojami papuošti namus ar pastatus per Heloviną. Taip ir padarėme - išpuošėme aplinką šiais šviestuvais.
Mūsų kieme šios šventės metu netrūko linksmos muzikos, šokių. Grožėjomės žaismingomis, mūsų pačių rankomis skaptuotomis moliūgų kompozicijomis, vaišinomės taip visiems mėgiama moliūgiene, o šventės pabaigoje mus netikėtai aplankė šmėkla, kuri daugumai nebuvo jau tokia baisi, o draugiškai kalbino, dalino saldainius ir kvietė linksmintis.
