Žmogus bando save įtikinti, kad jam neskirta įgyvendinti savo svajones. Bet juk jos – dovana, duota mums tam, kad savo pastangomis paverstume jas gyvenimo tikrove. Kita vertus, žmogus kartais guodžiasi, kad laimingas pasijaus tik tada, kai pasieks tikslą. Tačiau laimingi turime mokytis būti kiekvieną dieną, atrasti būties džiaugsmą jau čia ir dabar. (Psichologė Zita Vasiliauskaitė)
Svajonės - dovana. Svajonės pildosi.
Per slenkstį žengia rugpjūtis, paskutinis vasaros mėnuo, kuris su savimi atnešė dugybę saulėtų ir šiltų dienų. Ir mes, 15 Globos namų paslaugų gavėjų, lydimi darbuotojų ir nuostabios gidės, Reginos, išvykome į labai lauktą ir ne vieno svajotą ekskursiją „Lietuvos pajūris“.
Vykome į vieną geriausiai žinomų Lietuvos kurortų – Palangą. Gidė Regina nuo pat kelionės pradžios labai įdomiai ir vaizdžiai pasakojo apie kiekvieną pravažiuojamą objektą ar reiškinį. Pirmasis sustojimas buvo aukščiausioje auto magistralės Vilnius -Kaunas-Klaipėda vietoje. Čia visi pasivaišinome kava, arbata, sumuštiniais. Kas kuo norėjome. Nusipaveikslavome prie išskirtinio gamtos paminklo – Raukšo akmens.
Atvykę į Palangą aplankėme Gintaro muziejų, kuris įsikūręs grafų Tiškevičių rūmuose. Ekspozicijoje matėme gausybę unikalių gintaro eksponatų. Gintaro inkliuzus stebėjome pro didinamąjį stiklą. Pasivaikščiojome po nuostabaus grožio skulptūrų parką. Vėliau su malonumu skubėjome prie jūros. Kas norėjo maudėmės jūroje, deginomės ant smėlio paplūdimyje, mėgavomės ramuma ir gražia gamta - jūros šnabždėjimu. Na ir, žinoma, vakare ant tilto stebėjome saulėlydį. Kadangi dienos metu nužingsniavome 17 km, tai maloniai pavargę, bet patenkinti, į poilsiavietę grįžome traukinuku. Vaišinomės ir ilsėjomės poilsio namuose „Politechnikas“.
Sekančią dieną vykdami į Kretingą užsukome į miniatiūrų parką „Babilono sodai“, kuriame turėjome progą aplankyti žymiausius pasaulio statinius net neišvykę iš Lietuvos. Patyrėme ypatingų jausmų bei įspūdžių antplūdį. Galėjome įsiamžinti prie net 11 m aukščio Eifelio bokšto, žavėtis parko miniatiūromis, kriokliais, fontanais, grožėtis nuostabiais sodo želdynais, klausytis kiekvienam pasaulio regionui būdingos muzikos. Kretingoje aplankėme daugiau negu 400 metų senumo pranciškonų vienuolyną bei bažnyčią, kurie saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių. Gidės Reginos pagalba turėjome progą sužinoti apie vienuolių gyvenimą, tikėjimo galią, užgriuvusius rūsius ir tunelius. Matėme Kretingą iš svaiginančio aukščio, užkopus 411 laiptelių į bažnyčios bokštą.
Į namus sugrįžome su daina, kupini įspūdžių, geros nuotaikos ir su mintimi, kad kitais metais vėl galėsime sugrįžti prie jūros.
