Istorija


Mūro Strėvininkai - Kaišiadorių rajone esantis kaimelis netoli istorinės Strėvos upės. Mūro Strėvininkuose gyvena apie 600 žmonių, iš kurių apie pusė - globos namuose. Socialinės globos namai visuomet buvo Strėvininkų kaimo bendruomenės šerdimi. Globos namai įkurti grafų Oginskių rūmuose, namai yra istorinis objektas, traukiantis turistus ir darbo bei kultūrinio užimtumo centras gyventojams.

OGINSKIŲ RŪMAI

XV - XVI amžiaus archyvuose minimas Mūro Strėvininkų dvaras, kurį valdė Stravinskai. 1600 m. Mūro Strėvininkus įsigijo Aleksandras Oginskis (1585 - 1667), husarų rotmistras, pulkininkas, Minsko vaivada, Trakų kaštelionas, Šventos Dvasios cerkvės Vilniuje įkūrėjas, paskutinis senatorius ne katalikas Lietuvoje. Po Aleksandro Oginskio mirties rūmai atiteko Boguslavui Kazimierui Oginskiui (1669 - 1730) Kauno Maršalkai, Darsūniškio bažnyčios statytojui, Baltojo erelio ordino kavaleriui. Paskutiniuoju Mūro Strėvininkų savininku buvo Gabrielius Juozapas Oginskis (1784 - 1842), žinomo kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnėnas. Gabrielius Juozapas Oginskis buvo Lietuvos gvardijos pulkininkas, 1812 m. karo dalyvis, 1828 m. Mūro Strėvininkuose įsteigęs tekstilės fabriką. 1831 m. Gabrielius Oginskis dalyvavo sukilime Trakų vaivadijoje. Už dalyvavimą sukilime caras konfiskavo visą jo turtą. Gabrielius Oginskis buvo priverstas emigruoti į Paryžių. 1840 m. grįžo į Lietuvą ir buvo metams įkalintas. Gyveno Vilniuje, palaidotas Rusų kapinėse.

Konfiskuoti Mūro Strėvininkų rūmai buvo paversti kareivinėmis, juose apsistojo kazokų daliniai. Manufaktūra 1856 m. buvo uždaryta, o žemė išparduota. Pirmojo pasaulinio karo metais dalis Strėvininkų dvaro pastatų sudegė.

Garsią kunigaikščio Oginskio rūmų praeitį, Socialinės globos namų istoriją šiandien mena senos fotografijos bei seni archyvo dokumentai.

DEŠIMTMEČIAI SKIRTI SOCIALINEI RŪPYBAI

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Strėvininkų dvaro rūmus perdavė Šv. Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įsteigė prieglaudą. 1923 m. rūmuose buvo įkurti Centriniai Strėvininkų aukštesnio tipo invalidų namai. Tuo metu čia gyveno apie 250 išlaikytinių, kuriuos prižiūrėjo seserys kotrynietės.

Globos namuose yra išsaugota sena memorialinė lenta. Užrašas lentoje liudija: "...1928 - 1936 m. Darbo ir Socialinės apsaugos Vyriausiojo inspektoriaus Aleksandro Šostako sumanymu bei rūpesčiu ir Šv. Vincento Paulio Draugijos Centro Valdybos pastangomis, rūmai kapitaliniai atremontuoti. Pono Vidaus Reikalų Ministerio Juliaus Čapliko įsakymu yra skirti Valstybės Invalidų namams Strėvininkuose."

Prieglauda buvo išlaikoma Šv. Vincento Pauliečio draugijos. 1940 m. čia gyveno ir benamius, senelius bei invalidus globojo 9 seserys kotrynietės.

TARYBINIAIS METAIS INVALIDŲ NAMAI TĘSĖ SAVO VEIKLĄ

1964 m. ši įstaiga reorganizuota į Senelių ir invalidų namus.

1975 m. gegužės 15 d. Senelių ir invalidų namai buvo pertvarkyti į Psichotronikų ir invalidų namus. Tuo metu įstaigoje gyveno apie 400 globotinių. 1979 m. namai pavadinti Strėvininkų psichoneurologiniu internatu. Iki 1980 m. internate gyveno 410 gyventojų, juos aptarnavo 130 darbuotojų personalas. Internatas turėjo 187 ha žemės pagalbinį ūkį, kuriame buvo plėtojama augalininkystė, daržininkystė ir gyvulininkystė. Nuo 1980 m. įstaigos pavadinimas - Strėvininkų pensionatas.

NAUJI METODAI IR REFORMOS

Trisdešimt metų vadinusis Strėvininkų pensionatu, įstaiga pakeitė iškabas - gavo naują pavadinimą ir, panaikinus apskritis, tapo tiesiogiai pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 1992 m. globos namuose buvo pradėtos reformos, kurių esmė - padėti socialinės globos namų gyventojams atkurti jų sugebėjimus, sudaryti sąlygas socialinei ir medicininei reabilitacijai.

Puslapis "Istorija" atnaujintas 2016-10-20